žąskūlė

žą̃skūlė sf. (1) Jn(Kv), NdŽ, Š, Rt, žąskū̃lė (2); G122, Kos126, LBŽ, LFII20(Tl, Trg) žr. žąskūlis: Žolė, kuri auga po šlopmes, aukšta kaip lendrė, ant viršūnės pūkuota, bus žąskū̃lė J.